Gruntotyra yra viena iš inžinerinės geologijos mokslo disciplinų. Šios srities specialistai jau daugiau kaip penkiasdešimt metų ruošiami Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.
Jau pats žodis „gruntotyra“ aiškiai lietuviškai nusako esmę, kurios tikslinti nebereikia.
Gruntus galima tirti įvairiai. Bet statybų architektus gruntai domina kaip pagrindai, ant kurių bus projektuojami pamatai įvairios paskirties statiniams. Svarbiausia jiems yra įsitikinti, ar jų suprojektuotas statinys nesugrius ne tik dėl naudojamų statybinių medžiagų atsparumo, bet ir dėl apskaičiuotų laikančių konstrukcijų sugebėjimo išlaikyti tam tikras apkrovas.
Gruntas statyboje pirmiausia yra pagrindas, kurio mes dažniausiai pasirinkti negalime. Statyti prisieina visur – ir ant žemės, ir po žeme, ir net vandenyje. Tik kosmose grunto nėra. Gruntas – tai įvairios litologinės sudėties žemės sluoksniai, kurie vienas nuo kito skiriasi savo fizinėmis, mechaninėmis, cheminėmis ir kitokiomis savybėmis. Visos šios savybės susiveda į atsparumo įvairiems mechaniniams poveikiams charakteristikas, kurias būtina žinoti, parenkant pamatų tipus ir atliekant jų inžinerinius apskaičiavimus. O visa tai galutiniame rezultate susiveda į pinigus: tokiam pat statiniui, statomam ant silpnesnių gruntų projektuosime pamatus už didesnę kainą, negu statomam ant stipresnių gruntų. Todėl bet kurio statinio užsakovas, nuėjęs pas projektuotoją, pirmiausia gauna jo klausimą: „ant kokio pagrindo ruošiesi statyti?“ Atsakymas į šį klausimą duodamas gruntų inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje, kurią kartu su statybos leidimu, sklypo topografine nuotrauka, žemės nuosavybės ir kitais dokumentais užsakovas turi pateikti projektuotojui. Neturėdamas šios ataskaitos joks specialistas nesiims vykdyti užsakymo ne tik dėl to, kad gali pažeisti galiojantį statybos įstatymą ir techninį reglamentą, bet ir susikompromituoti kaip specialistas - jis visada padarys vieną iš dviejų klaidų: arba suprojektuos per silpnus pamatus, dėl ko nugrius pastatas, arba suprojektuoti pamatai bus su tokia atsarga, kad jie bus ryškiai per brangūs, dėl ko kiti užsakovai pas tokį specialistą nebesikreips.
Inžineriniai geologiniai gruntų tyrinėjimai mus apdraudžia nuo nepagrįstos rizikos ir visada padeda sutaupyti pinigus. Tik žinodami patikimai nustatytas gruntų atsparumo skaičiuojamųjų rodiklių reikšmes, projektuotojai gali parinkti patį optimaliausią ekonominiu požiūriu statinio pamatų variantą, kada nebus beprasmiškai sukišamos užsakovo medžiagos ir pinigai, o suprojektuotas pamatas bus kokybiškas ir atitiks savo paskirtį – pastatas ne tik kad nesugrius, bet ir jo sienos netrūkinės. Kokybiški inžineriniai geologiniai tyrinėjimai – tai kelias, kuriuo einant išvengiama nereikalingų ir nepagrįstų atsargų projektuojant. O tose atsargose dažnai sutelpa pinigai, sunaudojami ne tik projektavimui, bet ir daugiau kam (pavyzdžiui, vandens gręžiniui).
Būtina pažymėti tai, kad atsiranda užsakovų, kurie nėra išsiaiškinę gruntų tyrimo svarbos ir į tai žiūri nepakankamai atsakingai: piktnaužiauja tuo, kad „dabar yra krizė“, derėdamiesi diktuoja neįgyvendinamas sąlygas, akivaizdžiai norėdami, kad tyrimas būtų atliekamas pusvelčiui. Kaip pavyzdį galima pateikti kartais pasitaikantį reikalavimą, esą „iš Vilniaus atvažiuoja ir tyrimą vieno buto gyvenamo namo statybai padaro už 800 Lt“ (kada vien atvažiavimas tokį atstumą tiek kainuoja). Kai kam atrodo, kad reikalavimas projektavimui pateikti gruntų tyrimo ataskaitą esąs absurdiškas, kad tai niekam nereikalingas dalykas. Tokie užsakovai labai greitai įsitikina, kad nėra visiškai teisūs.
Turime pripažinti, kad nuo 2006 metų tyrimų kainos gerokai sumažėjo, bet jos priėjo prie ribos, žemiau kurios darbas nebegalimas. Todėl dabar tikėtis, kad šios kainos dar kris, nebereikėtų. Atvirkščiai, šiemet jos jau pradeda didėti. Dalis įmonių bankrutavo. Tie potencialūs užsakovai, kurie pernai tikėjosi ir laukė dar didesnio kainų kritimo, gavo nusivilti ir gailisi beprasmiškai sugaišto laiko, nes įsitikino, kad nieko nesitaupė. Kainų kilimas jau pastebimas vandens gręžinių gręžime. Taip, kad laukti „geresnių“ laikų nebereikia. Dabar yra pats tinkamiausias laikas sudarinėti sutartis ne tik gruntų tyrimų atlikimui, bet ir vandens gręžinių įrengimui, nes, sudarius sutartį ir suderėjus kainą, jeigu darbas būtų atliekamas už mėnesio, o kainos pakiltų, sutarties sąlygos nesikeis, ir užsakovas nuo to visada išloš.
Po šaltos ir ilgos žiemos atėjus pavasariui laukiame klientų aktyvumo. Dėl gruntų inžinerinių tyrinėjimų, o taip pat dėl vandens gręžinių įsirengimo nemokamas konsultacijas teikia ir padeda tinkamai sudaryti sutartis inžinierius geologas – hidrogeologas A.Noreika iš Gargždų (tel. 868820808; el. p. lainoreika@gmail.com). Jis tvarko dalies Vakarų Lietuvoje įregistruotų įmonių geologinę dokumentaciją, pateikia ją derinimui, registravimui, tvirtinimui Lietuvos geologijos tarnybai, konsultuoja įmones ir gyventojus geologiniais bei ekologiniais klausimais.
Gruntus galima tirti įvairiai. Bet statybų architektus gruntai domina kaip pagrindai, ant kurių bus projektuojami pamatai įvairios paskirties statiniams. Svarbiausia jiems yra įsitikinti, ar jų suprojektuotas statinys nesugrius ne tik dėl naudojamų statybinių medžiagų atsparumo, bet ir dėl apskaičiuotų laikančių konstrukcijų sugebėjimo išlaikyti tam tikras apkrovas.
Gruntas statyboje pirmiausia yra pagrindas, kurio mes dažniausiai pasirinkti negalime. Statyti prisieina visur – ir ant žemės, ir po žeme, ir net vandenyje. Tik kosmose grunto nėra. Gruntas – tai įvairios litologinės sudėties žemės sluoksniai, kurie vienas nuo kito skiriasi savo fizinėmis, mechaninėmis, cheminėmis ir kitokiomis savybėmis. Visos šios savybės susiveda į atsparumo įvairiems mechaniniams poveikiams charakteristikas, kurias būtina žinoti, parenkant pamatų tipus ir atliekant jų inžinerinius apskaičiavimus. O visa tai galutiniame rezultate susiveda į pinigus: tokiam pat statiniui, statomam ant silpnesnių gruntų projektuosime pamatus už didesnę kainą, negu statomam ant stipresnių gruntų. Todėl bet kurio statinio užsakovas, nuėjęs pas projektuotoją, pirmiausia gauna jo klausimą: „ant kokio pagrindo ruošiesi statyti?“ Atsakymas į šį klausimą duodamas gruntų inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje, kurią kartu su statybos leidimu, sklypo topografine nuotrauka, žemės nuosavybės ir kitais dokumentais užsakovas turi pateikti projektuotojui. Neturėdamas šios ataskaitos joks specialistas nesiims vykdyti užsakymo ne tik dėl to, kad gali pažeisti galiojantį statybos įstatymą ir techninį reglamentą, bet ir susikompromituoti kaip specialistas - jis visada padarys vieną iš dviejų klaidų: arba suprojektuos per silpnus pamatus, dėl ko nugrius pastatas, arba suprojektuoti pamatai bus su tokia atsarga, kad jie bus ryškiai per brangūs, dėl ko kiti užsakovai pas tokį specialistą nebesikreips.
Inžineriniai geologiniai gruntų tyrinėjimai mus apdraudžia nuo nepagrįstos rizikos ir visada padeda sutaupyti pinigus. Tik žinodami patikimai nustatytas gruntų atsparumo skaičiuojamųjų rodiklių reikšmes, projektuotojai gali parinkti patį optimaliausią ekonominiu požiūriu statinio pamatų variantą, kada nebus beprasmiškai sukišamos užsakovo medžiagos ir pinigai, o suprojektuotas pamatas bus kokybiškas ir atitiks savo paskirtį – pastatas ne tik kad nesugrius, bet ir jo sienos netrūkinės. Kokybiški inžineriniai geologiniai tyrinėjimai – tai kelias, kuriuo einant išvengiama nereikalingų ir nepagrįstų atsargų projektuojant. O tose atsargose dažnai sutelpa pinigai, sunaudojami ne tik projektavimui, bet ir daugiau kam (pavyzdžiui, vandens gręžiniui).
Būtina pažymėti tai, kad atsiranda užsakovų, kurie nėra išsiaiškinę gruntų tyrimo svarbos ir į tai žiūri nepakankamai atsakingai: piktnaužiauja tuo, kad „dabar yra krizė“, derėdamiesi diktuoja neįgyvendinamas sąlygas, akivaizdžiai norėdami, kad tyrimas būtų atliekamas pusvelčiui. Kaip pavyzdį galima pateikti kartais pasitaikantį reikalavimą, esą „iš Vilniaus atvažiuoja ir tyrimą vieno buto gyvenamo namo statybai padaro už 800 Lt“ (kada vien atvažiavimas tokį atstumą tiek kainuoja). Kai kam atrodo, kad reikalavimas projektavimui pateikti gruntų tyrimo ataskaitą esąs absurdiškas, kad tai niekam nereikalingas dalykas. Tokie užsakovai labai greitai įsitikina, kad nėra visiškai teisūs.
Turime pripažinti, kad nuo 2006 metų tyrimų kainos gerokai sumažėjo, bet jos priėjo prie ribos, žemiau kurios darbas nebegalimas. Todėl dabar tikėtis, kad šios kainos dar kris, nebereikėtų. Atvirkščiai, šiemet jos jau pradeda didėti. Dalis įmonių bankrutavo. Tie potencialūs užsakovai, kurie pernai tikėjosi ir laukė dar didesnio kainų kritimo, gavo nusivilti ir gailisi beprasmiškai sugaišto laiko, nes įsitikino, kad nieko nesitaupė. Kainų kilimas jau pastebimas vandens gręžinių gręžime. Taip, kad laukti „geresnių“ laikų nebereikia. Dabar yra pats tinkamiausias laikas sudarinėti sutartis ne tik gruntų tyrimų atlikimui, bet ir vandens gręžinių įrengimui, nes, sudarius sutartį ir suderėjus kainą, jeigu darbas būtų atliekamas už mėnesio, o kainos pakiltų, sutarties sąlygos nesikeis, ir užsakovas nuo to visada išloš.
Po šaltos ir ilgos žiemos atėjus pavasariui laukiame klientų aktyvumo. Dėl gruntų inžinerinių tyrinėjimų, o taip pat dėl vandens gręžinių įsirengimo nemokamas konsultacijas teikia ir padeda tinkamai sudaryti sutartis inžinierius geologas – hidrogeologas A.Noreika iš Gargždų (tel. 868820808; el. p. lainoreika@gmail.com). Jis tvarko dalies Vakarų Lietuvoje įregistruotų įmonių geologinę dokumentaciją, pateikia ją derinimui, registravimui, tvirtinimui Lietuvos geologijos tarnybai, konsultuoja įmones ir gyventojus geologiniais bei ekologiniais klausimais.
2010.03.03
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą